Anykščių rajonas

ANYKŠČIŲ RAJONAS

Aplankykite Anykščius ~32km

Arklio muziejus: Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos. Skaityti daugiau: arklio muziejus.

Puntuko akmuo. Milžiniškas akmuo sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.


Legenda. Viename iš mitų pasakojama, kaip velnias nešęs akmenį bažnyčiai nugriauti, o pragydus gaidžiams, jį pametęs. Pavadintas karžygio Puntuko vardu.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m. Bažnyčioje gausu meno paminklų: stiklo blokų vitražas „Šv. Matas“ (autorė A.Mackėlaitė), granitinis vyskupo A.Baranausko biustas (autorius H.Rudzinskas), kunigo K.Sirvydo biustas (skulptorius J.Meškelevičius), kunigo K.Kairio bareljefas (skulptorius L.Žuklys).

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis – vienas garsiausių ir žinomiausių regioniniame parke esančių piliakalnių. Dunkso netoli Anykščių, Svėdasų link, prie Naujųjų Elmininkų. Šį, vieną didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių, supa du gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upeliai. Kai kurie istorikai mano, jog čia stovėjusi karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Šiandien tai plačiausiai tyrinėtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje. Jau nuo 1997 m. brandinamas sumanymas iki 2009 m. – Lietuvos valstybės tūkstantmečio – autentiškoje aplinkoje pastatyti medinę pilį. Idėja buvo pradėta įgyvendinti, kai 2000 m. buvo pastatytas tiltas istorinio tilto vietoje. Pastatytame apžvalgos bokšte vyksta istorijos pamokos „Vorutos pilis“.

Anyksčių regioninis parkas.

Regioninio parko reljefą suformavo paskutinis ledynas prieš 16 tūkst. metų. Jam tirpstant atsirado senkloniai, kuriais dabar teka Šventoji, Virinta ir daugelis kitų upių bei upelių. Aukščiausia Storių kalvyno kalva siekia iki 194 metrų, o giliausias Šventosios upės slėnis yra 60 metrų virš jūros lygio. Parko teritorijos gelmėms būdingas nestoras ledyninių nuogulų sluoksnis. Po nuogulų sluoksniu ant senojo devono pamato stūkso klodai kvarcinio neogeninio smėlio.