Apylinkės

5m: ežeras Alaušu (262 ha) – Ilgis 3,5 km, didžiausias plotis 1,3 km. Didžiausias gylis 16,2 m. Ežere yra dvi salos, kurių bendras plotas 0,5 ha. Pietiniame gale įteka upelis, o šiauriniame gale išteka upelis į Plaštaką (Siesarties intakas).
Alaušuose sugaunamos 9 rūšys žuvų: lydekos, karšiai, kuojos, seliavos, lynai, raudės, plakiai, ešeriai, pūgžliai. 
2km: ežeras Piršėnas, pagal legendą ežerų pavadinimai kilę iš kryžiuočių būrio riterio fon Piršono vardo ir lietuvio karžygio Alaušo vardo.
Balninkų seniūnijoje yra 18 ežerų. Netoli nuo Balninkų tyvuliuoja Smėlinis, Makys, Gėlių ežerai, teka Siesarties upė.

Iš sodybos matosi prieš 100m atstatyta Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Dar Zigmanto III laikais (1544-1572) tikrai būta bažnyčios Balninkuose, nes jai skirta lėšų. 1570 m. ji vėl minima.
Balninkuose galite aplankyti: Paveikslų galeriją, Stiklo muziejų (kolekciją sudaro 367 stiklo dirbiniai).
Partizanų muziejus Balninkuose. Vieta partizanų muziejui Balninkuose pasirinkta neatsitiktinai: čia buvo 1944–1945 m. Balninkų apylinkėse veikusios Balninkiečių laisvės rinktinės pasipriešinimo centras. Šiuo metu muziejuje eksponuojama daugiau kaip šimtas 205×295 cm formato ir kelios didesnės nuotraukos. 
Balninkų vardas. Kur dabar Balninkai, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto laikais šiose vietose dauguma žmonių siūdavę lietuvių kariuomenei balnus. Balnių amatas ir pagamintų balnų vardas įamžintas Balninkų gyvenvietės varde.
Pirmą kartą Balninkų vardas (Balnike) minimas LDK Gedimino 1338 metų lapkričio 1 dienos prekybos sutartyje su Livonijos miesto magistru. Šia sutartimi Balninkai įjungiami į taikios teritorijos zoną, garantuojančią pirkliams saugumą tarp Vilniaus ir Rygos. 
16 a. II pusėje Balninkams karalius Žygimantas Augustas suteikė Magdeburgo miesto teises, antspaudą ir herbą (šešiakampė sidabrinė žvaigždė raudoname fone).

Aplankykite Molėtų miestą ~25km

Ežerų žvejybos muziejus
Mindūnai (~40km) - ežeringiausias Molėtų rajono kampelis. Į rytus nuo Molėtų, 10-ajame Molėtai - Ignalina kelio kilometre yra Ežerų žvejybos muziejus. Šio muziejaus ekspozicija įrengta dviejuose pastatuose, kuriuos jungia lauko ekspozicija ir senovinė eglišakių tvora. Čia galima pamatyti įvairius žvejybos įrankius, kuriais žvejojo Rytų Lietuvos žmonės 19a. pabaigoje ir kaip šis verslas kito. Dėl muziejaus aplankymo skambinkite muziejaus vedėjai Alfredai Petrauskienei tel. 8 687 01 795.

Liaudies astronomijos ekspozicija(~40km).
Šalia Molėtų observatorijos vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje yra išlikusios senos etnografinės sodybos statiniai - rūsys, tvartas, pirtis. Ši sodyba, kaip ir visa pietinė Lenktinio ežero pakrantė priklauso Molėtų krašto muziejui. Šalia išlikusių pastatų yra numatyta pastatyti tradicinę dviejų galų trobą, klėtį ir kluoną. Atstačius sodybos pastatus juose bus įrengta liaudies astronomijos ir kosmologijos ekspozicija. 

Per bobų vasarą, kai dangus būna giedras, o naktimis mirga daugybė žvaigždžių, verta išsiruošti į Molėtų astronomijos observatoriją ir rekonstruotą Etnokosmologijos muziejų stebėti žvaigždynų, planetų ir kitų dangaus kūnų. Šią atrakciją reikia užsisakyti iš anksto. Būtinas geras oras, t. y. giedros naktys, todėl prieš vykdami pasidomėkite orų prognozėmis. Etnokosmologijos muziejuje sužinosite, kaip senovėje žmonės tyrinėjo dangų, pamatysite pagoniškąją observatoriją. Šalia esančioje etnografinėje sodyboje prie degančios aukuro ugnies išgirsite pasakojimą apie senovės baltų zodiaką, senovinius dangaus tyrinėjimo būdus ir kt. 

Observatorija (~40km)
Observatorijoje (virš 200m virš jūros lygio) organizuojamos ekskursijos, kurių dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Dieninės ekskursijos metu taip pat yra pademonstruojamas 165 cm skersmens teleskopas - didžiausias mokslinės paskirties įrenginys Šiaurės Europoje.

Taip pat yra galimybė pasižvalgyti po naktinį dangų observatorijos ekskursiniu teleskopu. Stebimi įdomiausi tą naktį matomi dangaus objektai. Naktinės ekskursijos dalyviai taip pat supažindinami su naktinio dangaus vaizdu, žvaigždynais ir ryškiausiomis žvaigždėmis specialaus astronominio lazerio pagalba. Dėlnaktinių ekskursijų, ypač jei norima stebėti savaitgalio naktį, reiktų registruotis kelias savaites prieš norimą datą.

Priimami tik užsiregistravę lankytojai. Dėl ekskursijų teirautis telefonu 8-383 45444 (darbo dienomis, 9-17 val.), 8 615 65 677 (14-17 val.).

Observatoriją rasite Molėtų rajone, Kulionių kaime. Daugiau informacijos rasite: astronomija LietuvojeMolėtų astronomijos observatorija.

Avilčiai – kaimas Molėtų rajone, maždaug pusiaukelėje tarp Molėtų ir Alantos. Į vakarus nuo kaimo stūkso Avilčių piliakalnis. Kiek toliau į pietvakarius, Ažulaužės miške, guli apeiginis Avilčių akmuo su pėda, kuriame yra duobė lyg įspausta žmogaus pėdos.

Alantos dvaro sodybą (~15km, Molėtų raj.) sudaro 11 pastatų ir parkas su alėjomis, tvenkiniais.

Molėtų rajone 32 piliakalniai.

Molėtų rajone gausu istorinių, mitologinių vietovių: Alkos gojus ir Valiulio akmuo su ženklais: kryžius, saulė, mėnulis, lankas ir strėlė, Avilčių akmuo su “Žmogaus pėdomis “, Levaniškių akmuo, vad. Geležine boba, Šventakmenis, Krakiškių akmuo su “Žmogaus pėda”, Antatiškių akmuo, vad. Šaučiuku, Vaikučių akmuo, akmuo vad. Dzidoriaus krėslu, Velnio akmuo ir akmuo vad. Moliapesčiu. Skudutiškio akmenys su “Dievo pėda“, “ Marijos pėda “, “Vyties kryžiumi “, “Jėzaus širdimi “ ir šaltiniu turi mitologinę ir sakralinę vertę.

Aplankykite Anykščius ~32km

Arklio muziejus: Muziejuje kaupiami eksponatai, atspindintys arklio reikšmę lietuvių ūkio ir kultūros istorijoje. Aštuoniuose muziejaus pastatuose eksponuojami arkliniai žemės dirbimo padargai, kalvio įrankiai, senoviniai krepšiai, arklio gadynės transporto priemonės – iš visos Lietuvos surinkti vežimai: bričkelės, lineikos, važeliai; unikalios Juozo Gelaževičiaus filatelijos bei tautodailininko Jurgio Kazlausko drožinių kolekcijos, nuotraukos. Skaityti daugiau: arklio muziejus.

Puntuko akmuo. Milžiniškas akmuo sveria apie 265 tonas, yra 7,54 m ilgio, 7,34 m pločio ir 5,7 m aukščio (iš jų – 1,5 m po žeme). Puntuko tūris – 100 m³. Puntuko tankis yra apie 2,7 g/cm³. Didžiausia horizontali apimtis – 21,39 m.Puntuko akmenyje iškalti Lituanicos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Archeologų manymu, milžinišką riedulį paliko Skandinavijos kalnų ledynai, slinkę čia prieš 20-14 tūkstančių metų.

Anykščių Šv. Mato bažnyčia, statyta 1899–1909 m., – ryškiausias Anykščių panoramos akcentas. Anykščių bažnyčia – aukščiausia Lietuvoje, jos bokštai siekia 79 m. Bažnyčioje gausu meno paminklų: stiklo blokų vitražas „Šv. Matas“ (autorė A.Mackėlaitė), granitinis vyskupo A.Baranausko biustas (autorius H.Rudzinskas), kunigo K.Sirvydo biustas (skulptorius J.Meškelevičius), kunigo K.Kairio bareljefas (skulptorius L.Žuklys).

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis – vienas garsiausių ir žinomiausių regioniniame parke esančių piliakalnių. Dunkso netoli Anykščių, Svėdasų link, prie Naujųjų Elmininkų. Šį, vieną didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių, supa du gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upeliai. Kai kurie istorikai mano, jog čia stovėjusi karaliaus Mindaugo Vorutos pilis. Šiandien tai plačiausiai tyrinėtas piliakalnis Lietuvoje ir vienas plačiausiai tyrinėtų visame Rytų Pabaltijyje. Jau nuo 1997 m. brandinamas sumanymas iki 2009 m. – Lietuvos valstybės tūkstantmečio – autentiškoje aplinkoje pastatyti medinę pilį. Idėja buvo pradėta įgyvendinti, kai 2000 m. buvo pastatytas tiltas istorinio tilto vietoje. Pastatytame apžvalgos bokšte vyksta istorijos pamokos „Vorutos pilis“.

Anyksčių regioninis parkas.
Regioninio parko reljefą suformavo paskutinis ledynas prieš 16 tūkst. metų. Jam tirpstant atsirado senkloniai, kuriais dabar teka Šventoji, Virinta ir daugelis kitų upių bei upelių. Aukščiausia Storių kalvyno kalva siekia iki 194 metrų, o giliausias Šventosios upės slėnis yra 60 metrų virš jūros lygio. Parko teritorijos gelmėms būdingas nestoras ledyninių nuogulų sluoksnis. Po nuogulų sluoksniu ant senojo devono pamato stūkso klodai kvarcinio neogeninio smėlio.